Metalo valcavimas – tai toks metalo lakšto apdirbimo ir formavimo procesas, kurio metu jis paleidžiamas tarp dviejų ar daugiau ritinių porų siekiant jį išlenkti apvalia forma.
Dauguma metalo valcavimo operacijų yra panašios – darbinė medžiaga plastiniu būdu deformuojama suspaudimo jėgomis tarp dviejų pastoviai sukimo ritinėlių taip paveikiant metalo storį ir paveikti jo struktūrą. Storio sumažėjimą galima matuojant storio skirtumu prieš ir po sumažinimo. Be to, kad būtų sumažintas gaminio storis, ritės veikia medžiagą sukdamosi į priešingas viena kitai puses.
Taigi trintis yra būtina valcavimo operacijos dalis, tačiau žinotina, kad per daug trinties taip pat nėra gerai. Valcavimo proceso metu būtina kontroliuoti ritinėlių ir darbinės medžiagos (ruošinio) trinties lygį, o tai padaroma naudojant tepalus. Pažymėtina, kad valcavimo metu pakeičiama metalo gaminio geometrinė forma, tačiau jos tūris lieka iš esmės yra vienodas. Apvyniojimo zona – tai plotas, per kurį rulonai (ritės) veikia medžiagą ir būtent čia atliekama plastikinė deformacija.
Svarbus metalo valcavimo veiksnys yra tai, kad dėl medžiagos storio sumažinimo metalo, išeinančio iš ritininės zonos, judėjimas bus greitesnis nei jam patenkant į ritininę zoną. Ritės sukasi pastoviu greičiu, todėl tam tikru momentu ritininės zonos paviršiaus greitis ritinių ir medžiagos yra visiškai vienodi. Tai vadinama neslidžiu tašku. Iki šio taško rulonai judesni greičiau nei medžiaga, po šio taško medžiaga juda greičiau nei rulonai.
Lithuanian 
English 