Suvirinimas

Suvirinimas – vienas efektyviausių būdų sujungiant vieną metalą su kitu. Tai taip pat vienintelis būdas sujungti atskirus metalo gaminius taip, kad jie visi kartu galėtų funkcionuoti kaip vienas atskiras vienetas.

Suvirinimas, kaip konstrukcijų ar detalių sujungimo būdas, yra naudojamas šimtmečiais, o šiuolaikinė pramonė, statybos ir visi gamybos sektoriai yra neįsivaizduojami be suvirinimo darbų.

 

Suvirinant galima pagaminti konstrukcijas iš įvairių metalų ir jų lydinių, o taip pat galima išgauti konstrukcijas iš detalių, gautų kitais apdirbimo metodais – štampuojant, valcuojant, kalant, liejant ir t.t.  Dažnam kyla klausimas – o kodėl verta rinktis suvirinimą ir kokie jo privalumai? Lyginant su kitais metalinių konstrukcijų gamybos metodais, pirmiausiai suvirintos konstrukcijos yra lengvesnės.

 

Be to, gaunama nuo 10 iki 50 proc. metalo ekonomija. Būtina atkreipti dėmesį, kad kai kurias konstrukcijas galima pagaminti apskritai tiktai suvirinimo būdu arba kai kurias naujas medžiagas galima panaudoti tik naudojant suvirinimo technologiją ir jokie kiti metalų sujungimo būdai nėra tinkami arba būtų ne tokie patikimi. Suvirinimo būdų yra įvairių. Šiuo metu skirtinguose pramonės sektoriuose naudojama maždaug 100 suvirinimo būdų.

 

Visi jie kuo nors skiriasi, tačiau kartu visi jie turi vieną bendrą savybę: du suglausti metalo ruošiniai suvirinami, kuomet virinimo vietoje jų paviršius įkaitinamas, ištirpinamas arba įkaitinamas ir užliejamas ištirpintu metalu. Suvirinant metalo konstrukciją, detalių kraštai jungimo vietoje išsilydo. Tuo suvirinimas skiriasi nuo litavimo, kurio metu detaliu kraštai neišsilydo, todėl suvirinimas yra neabejotinai pranašesnis metalinių konstrukcijų jungimo būdas nei litavimas.

 

Labiausiai paplitęs metalinių konstrukcijų suvirinimas yra  lydymo būdu, kurio metu metalinių detalių paviršiai kaitinami elektros srove, o dažniau – dujomis. Suvirinant yra naudojama viela arba elektrodas. Virinant jie tirpsta aukštoje temperatūroje, užlieja jungimo vietoje detaliu paviršiu ir sukietėję virsta siūle. Suvirinant metalus šiuo būdu kaip šilumos šaltinį naudojame acetileno ir deguonies dujų mišinį.

 

Dujomis suvirinamas plonas lakštinis plienas, mažo ir vidutinio skersmens vamzdžiai, taip pat ketus, varis, aliuminis ir jų lydiniai. Acetileno dujų pranašumas yra mažas suvirinimo liepsnos, kurią lengva reguliuoti, poveikis. Suvirinimas acetileno dujomis pasižymi geromis siūlės užpildymo savybėmis, t. y. jos pasižymi savo tvirtumu, dėl to jį dažnai rekomenduojame savo klientams. Siūlę reikia šiek tiek paruošti, o neretai – ir visai nereikia.

 

Šis problemų nekeliantis suvirinimo būdas yra ypač naudingas virinant sudėtingomis sąlygomis. Pavyzdžiui, statant dujotiekius, kai kiti suvirinimo metodai paprastai netinkami ar neekonomiški, o deguonies-acetileno liepsna yra tokiu atveju yra patikima suvirintojo pagalbinė priemonė.

 

Vis dėlto Vakarų Europoje, JAV ir Japonijoje šiuo metu praktikoje dažniausiai taikomi MIG/MAG suvirinimo būdai. MIG – tai toks suvirtinimo būdas, kuomet naudojamos inertinės apsauginės dujos, MAG – kuomet naudojamos aktyviosios apsauginės dujos. Abu šie būdai populiarūs dėl aukšto produktyvumo lygmens ir dėl galimybės juos lengvai mechanizuoti. Virinant MIG/MAG būdu naudojami pridėtiniai metalai, pavyzdžiui, vienalytė suvirinimo viela ar miltelinė viela.

 

Vielos metalai nuolat lydomi elektros lanku, kurio generuojamą energiją sukuria elektros energijos šaltinis. Elektros lanką ir išlydytą metalą saugo apsauginės dujos. Inertinės šiuo atveju reiškia, kad dujos nereaguoja su išlydytu metalu ar elektrodu.

 

Inertinės dujos yra argonas ir helis. Aktyviosios dujos suteikia daugiau galimybių optimizuoti procesą ir išgauti galutinio suvirinto produkto aukštesnę kokybę. Virinant daugelį medžiagų, pavyzdžiui, nelegiruotą plieną, reikalingos aktyviosios dujos, kad būtų užtikrintas proceso stabilumas ir patikimumas. Aktyviųjų dujų mišiniai gali būti argonas su anglies dioksidu ir argonas su deguonimi.

 

Kokį būdą rinktis konkrečiu atveju aptariame su kiekvienu klientu atskirai, priklausomai nuo konstrukcijų tipų, savybių bei jų tolimesnio naudojimo.

lt_LTLithuanian